Daugeliu atvejų mes pasidalijome su jumis nemažai įkvepiančių logotipų pasirinkimų ir daug kartų darėme įtaką kurdami logotipus ir įmonės atvaizdus. Nors dizainas ir menas yra skirtingi dalykai, tiesa, abi šakos turi neabejotinų sąsajų jie neišvengiamai grįžta atgal. Dėl šios priežasties norėčiau išanalizuoti kai kuriuos iš šių ryšių naujoje straipsnių serijoje, kurioje mes susiesime aktualiausias pastarojo meto meno sroves su logotipo dizainu.
Norėčiau pradėti šį ypatingą su nepaprastai reprezentatyvia mokykla, Bauhausas kuris labai gerai atspindi ryšius, egzistuojančius tarp meno pasaulio ir grafinio dizaino.
Etimologiniu požiūriu „Bauhaus“ reiškia „statybos namą“ ir, nors tai daugiausia buvo meno mokykla, tiesa yra ta, kad jis sujungė kai kurias kitas disciplinas, tokias kaip architektūra ir dizainas. Jo kilmė datuojama 1919 m. Vokietijoje ir galime sakyti, kad jo tėvas buvo architektas Walteris Gropius. Tai nebuvo archetipinė mokykla, bet priešingai, ji išsiskyrė tuo, kad daugelis mokslininkų ją laikė geriausia XX a. meno ir dizaino mokykla. Po pirmojo Didžiojo karo Gropius ėmėsi kurti naują viešąją ir valstybinio lygio meno mokyklą. Pagrindinė šio projekto paskata, kuri, beje, padarė didelę naudą grafiniam dizainui, buvo įtraukti meno ir amatų mokyklas. Tai tapo visų lygių revoliucija, nes socialiniu lygiu ji slopino bet kokį skirtumą tarp dviejų pagrindinių meno pasaulio figūrų: menininko ir amatininko. Prilyginant abi figūras tuo pačiu lygiu, grafinis dizainas nuo to laiko būtų suvokiamas kaip meninė tendencija, turinti tą pačią vertę ir pagarbą kaip tapyba ar skulptūra. Visa tai reiškė, kad nuo pat pradžių tai sukėlė didžiulį atgarsį meno scenoje ir visada buvo įtraukta į diskusijas ir ginčus. Tiesa ta, kad nėra abejonių, jog mūsų mokyklos siūlomiems pamatams, visų pirma kontekstualizuojant juos istoriniu ir socialiniu lygmenimis, reikėjo didelės drąsos iš visų tų pionierių. Be to, jų naudojami darbo metodai buvo naujoviški ir atgaivino kiekvienos susijusios disciplinos supratimo būdą, o tai atkreipė dėmesį į švietimo ir mokymo dimensiją ir paskatino mokytojų ir studentų, dalyvaujančių srovėje, bendruomenę vertikaliai daugintis. Kartu su Gropijumi nuo pat pradžių buvo figūros Paulas Klee, Vassily Kandinsky, dailininkas ir dizaineris Oskaras Schlemmeris arba dizaineris ir fotografas Moholy-Nagyas; trumpai tariant, vieni novatoriškiausių to meto menininkų.
Kur atsirado „La Bauhaus“ ir kokios savybės jį apibūdina?
Mūsų dabartis buvo įkurta Veimare, Vokietijoje, ir galėtume sakyti, kad ne tik studijų centras ar akademinė tendencija tapo filosofija ar gyvenimo būdu, sugebančiu peržengti to meto visuomenei taikomus apribojimus. Jis turi tam tikrų panašumų su „Art Deco“ postulatais ir buvo aiškus pagrindas vėlesniam minimalizmo atsiradimui (atminkite, kad pastarasis atsirado po Antrojo pasaulinio karo), nes tarp pagrindinių jo bruožų ir raidos krypčių yra racionalizavimo idėja. Mūsų menininkai kūrimo procesą sumanė iš prizmės, kuri bandė pašalinti ir užgniaužti visus tuos nereikalingus elementus, kad dizainas suskaidytų pagrindinius elementus. Žemiau matysime grafiškiau šiuos pavyzdžius, pritaikytus logotipo dizainui, grafinei ir korporatyvinei tapatybei.
Firmos tapatumas ir logotipo dizainas
Žvelgiant iš meninės perspektyvos, „Bauhaus“ į savo pasiūlymus įtraukia ir keletą darbų, panašių į tuos, kuriuos naudoja Rusijos konstruktyvistai, kurie taip pat gėrė iš paprastumo ir drąsos teikdami pasiūlymus. Jo darbo rezultatas buvo lengvas visuomenės įsisavinimas dėl ornamentų trūkumo ir jo paprasto, žiauraus ir kartu gražaus komponento. Chromatiniame lygyje randame labai tipiškų spalvų ir diapazonų, išryškinančių raudonas ir juodas spalvas. Nors šie du variantai yra labai reprezentatyvūs, tiesa yra ta, kad bet kuri spalva, turinti švarų apdailą ir kuri buvo plokščios ir kontrastingos kompozicijos dalis, labai gerai identifikavo šį judesį. Kine taip pat buvo daromas poveikis ir tai gerai atspindėjo Weso Andersono filmai, ypač „Los Tenenbaums“, kur aiškiai naudojamas „Futura“ šriftas, šriftas, kuris, nepaisant to, kad jis nebuvo sukurtas „Bauhaus Yes“, jis buvo sukurtas tuo pačiu metu ir turi labai racionalistines konotacijas bei avangardinę estetiką.
Kaip pastebėjote visas šias savybes, plačiai suprantamas esant subalansuotam minimalizmui, jas vis dar galima rasti šiuolaikiniame dizaine, tai yra labai geri pavyzdžiai. „Faboo Taboo“ ir „Axion“ logotipai.